Glikolio rūgštis

glikolio rugstis

Glikolio rūgštis yra švelni, natūraliai gamtoje egzistuojanti alfa-hidroksi rūgštis (AHA). Randama žaliosiose vynuogėse, cukranendrėse ir burokuose. Dėl nepaprastai gero gebėjimo įsiskverbti į odą, ši rūgštis ypač dažnai naudojama kosmetologijoje odos būklės ir išvaizdos pagerinimui. Taip pat ši rūgštis mažina uždegiminius procesus ir yra žinoma dėl greitai pastebimo rezultato.

Dermatologai naudoja didelės koncentacijos (20-70 %) glikolio rūgštį, namų sąlygomis galima naudoti 10-20 % koncentracijos rūgštį. Svarbią rolę atlieka ne tik rūgšties koncentracija, bet ir pH. Kad būtų pasiekta pilna epidermio keratolizė, gali būti naudojama glikolio rūgštis, kurios pH siekia netgi 0,6. Susilpninus viršutinio epidermio sluoksnyje esančių lipidų ryšius, pašalinamas negyvas viršutinis epidermio mikrosluoksnis bei stimuliuojama naujų, sveikų, jaunų ląstelių gamyba ir visiškai naujo odos sluoksnio susidarymas. Glikolio rūgštis skatina ir jungiamojo audinio (elastinių ir kolageno skaidulų) gamybą. Dėl šios glikolio rūgšties savybės sumažinamos arba išnyksta smulkiosios odos linijos ir raukšlelės, pasišalina paviršutiniai pigmentacijos nelygumai, pašalinamos po aknės liekančios rausvos dėmelės, oda tampa lygi ir švelni.

Kosmetologijos klinikose paprastai atliekmos dviejų tipų procedūros su glikolio rūgštimi:

  1. Išorinis pilingas naudojant glikolio rūgštį iki 40 %, pH 2,4-4,5
  2. Agresyvus pilingas naudojant 40-70% glikolio rūgštį, pH mažesnis nei 2,8

Pirmuoju atveju nuvalomas viršutinis raginis odos sluoksnis (negyvi keratinocitai) nedarant įtakos ląstelių prolifereacijai. Tokia procedūra paprastai atliekama jaunai, riebiai, bet neproblematiškai odai, norint suteikti skaistumo ir švelnumo.

Antruoju atveju glikolio rūgštis įsiskverbia giliai į odą, ne tik pašalindama viršutinį keratinocitų sluoksnį, bet ir inicijuodama ląstelių prolifereciją. Tokia procedūra yra kur kas agresyvesnė ir gali sukelti šiek tiek nemalonių pojūčių, tokių kaip odos pleiskanojimas ar skausmas.