Senovinis dantų protezavimas ir kitos odontologijos įdomybės

dantu protezavimasOdontologija – rimtas, racionalus ir daugybės žinių bei praktikos reikalaujantis medicinos mokslas. Arba bent kelios pastarosios kartos taip mano. Daugiau ar mažiau, bet burnos higiena rūpėjo žmogui jau daugiau nei prieš 5 tūkstantmečius – pirmieji rašytiniai šaltiniai apie tai randami dar senovės Šumere bei Egipte. Nors tiek dantų priežiūros, tiek gydymo ypatumai gerokai skyrėsi, dantų skausmas visuomet buvo vienodai nemalonus ir jo atsikratyti vengta įvairiais būdais. Šiek tiek pakeliaukime po stomatologijos istoriją ir susipažinkime su įdomiais faktais.

  • Dantų gedimas nėra toks paprastas procesas – nesimato nei kas, nei kaip veikia, o štai jau reikia taisyti skylę. Iki pat XIV amžiaus pradžios buvo tikėta dar Šumere iškelta hipoteze apie dantų kirminus, Na, taip, įrodyti gal ir nėra kaip, bet skylės juk pačios neatsiranda? Tik po 1300-ųjų Prancūzijoje pateikta kita priežastis – dantų ėduonis.
  • Viduramžiai tamsiaisiais amžiais vadinami ne be reikalo, odontologijos srityje didelių postūmių nebuvo. Dantu protezavimas buvo atliekamas naudojant įvairių gyvūnų – pradedant šunimis, baigiant jaučiais – kaulus, o neretai didikai, praradę vieną ar daugiau dantų ir susiduriantys su problemomis nesibodėdavo protezų gamintis ir iš žmonių dantų. Kramtymo funkcijos būdavo atkuriamos, o apie moralę ar blogą toną tokiu atveju niekas nesusimąstydavo.
  • Dantų pasta – pakankamai naujas išradimas, paplitęs tik kiek daugiau nei prieš šimtmetį. Iki tol žmonės dantis valėsi kreida, medžio anglimi, pelenais, citrinų sultimis, tabako mikstūromis ar net medumi. Ypač keistas paprotys buvo nusistovėjęs Romos imperijoje. Čia dantų valymui, balinimui ir šiaip burnos higienai palaikyti buvo naudojamas žmogaus šlapimas. Savas romėnams dėl kažkokių priežasčių neįtiko, tad ši medžiaga specialiai buvo importuojama iš Portugalijos. Keisčiausia, jog dėl šlapime esančios didelės amoniako koncentracijos toks dantų priežiūros būdas buvo išties veiksmingas.
  • Jei dėl gedimų kaltos paslaptingos kirmėlės, tai ir taisymas turėtų būti ne mažiau kontraversiškas. Kinijoje manyta, kad skaudantį dantį gali išgelbėti malda. Bet ne šiaip sukalbėta, o užrašyta ant pergamento ir apvyniota aplink dantį. Deja, daugelis tokių gydymo seansų baigdavosi danties rovimu. Actekai tuo tarpu skyles dantyse užtaisydavo metalinėmis plombomis. Atrodo pakankamai modernu? Nesiginčysime. Bet prieš plombuodami dantį jie dar ir žmogaus plaukų nuoviru praskalaudavo.

Manau kiekvienas iš mūsų šį vakarą dantis išsivalys šiek tiek uoliau. Dantų pasta – kur kas geriau nei portugalų importas.