Paskolos internetu tik mažai uždirbantiems asmenims?

paskolos internetuDidžiausias lietuvos piliečių įsitikinimas, jog greitosios paskolos internetu klampina gyventojus. Pasak naujausiais Lietuvos banko duomenimis net 17 procentų namų ūkių turi finansinių įsiskolinimų. Dažniausiai gyvenojai linkę naudotis išperkamosios nuomos ar vartojimo paskolas teikiančių bendrovių paslaugomis.

Nors yra piliečių kurie kas mėnesį sugeba sutaupyti po keliasdešimt eurų ir juos atsidėti neplanuotomos išlaidoms, vistiek nemažai daliai asmenų prireikia finansinės pagalbos iki algos. Tokiu būdu asmenys yra priversti pasinaudoti greitųjų kreditų bendrovių teikiamomis paslaugomis. Paskutiniais duomenimis didžiausią paskolų poreikį jaučia mažesnių miestelių bei kaimų gyventojai. Mažesnį poreikį vartojimo kreditams turintys didmiesčių gyventojai labiau linkę imti paskolas būstui ar naudotis išperkamosios nuomos paslaugomis.

Remiantis apklausos duomenimis, didžioji dalis asmenų, kurie skolinasi iš greitųjų kreditų bendrovių – fiksuotą minimalią algą uždirbantys asmenys. Nenuostabu, kad tokius vartojimo kreditus imantys asmenys anksčiau ar vėliau susiduria su sunkumais gražinant paimtą paskolą.

Skaičiuojant, jog vienas asmuo gaunantis minimalų atlyginimą anksčiau ar vėliau susidurs su problemomis gražinant paskolą, nes tai rodo vien tai, jog asmuo gaudamas tokį atlyginimą jau dabar nebegali patenkinti dabartinių savo poreikių, o ką jau kalbėti kai asmuo bus skolingas dar ir greitųjų kreditų bendrovei. Todėl neapskaičiuotos finansinės galimybės atneš asmeniui visišką finansinį žlugimą. Asmuo nebeišgalėdamas padengti dabartinių finansinių įsiskolinimų, bandys gauti kitą vartojmąjį kreditą kurį panaudos ankstesniai paskolai sumokėti. Taip ir suksis ratas aplink kol asmens finansiniai įsipareigojimai pasieks 40% jo gaunamų mėnesinių pajamų. Pasiekus šią ribą, jokia vartojimo kreditų bendrovė šiam asmeniui padėti nebegalės. Taip pat pasiekus šią ribą, asmuo nebegalės naudotis ir lizingo paslaugomis.

Visą šį skolinimos procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, kuris pabrėžiamas kaip sąžiningo skolinimo principu. Ne tiek jau ir seniai spaudoje mirgėjo straipsniai, kaip buvo imtasi priemonių prieš smulkiuosius vartojimo kreditų davėjus, kurie taip ir nesilaikė šio sąžiningo skolinimo taisykles ir skolino asmenims kurių finansinė padėtis neleido to daryti. Kai kurios gavo solidžias baudas, o kai kurioms Lietuvos bankas atėmė licenzijas verstis šia veikla.