Papildomas kūdikio maitinimas

kudikio maitinimasGimus kūdikiui jo organizmas auga labai greitai. Prabėgus keletui pirmųjų gyvenimo mėnesių, vien tik motinos pieno nebeužtenka patenkinti augančio organizmo poreikių. Todėl į vaikelio valgiaraštį būtina įtraukti ir kitų maisto produktų. Dar kitaip šį procesą galima įvardinti, kaip papildomą kūdikio maitinimą.

Papildomas maitinimas — tai žindymo derinimas su papildomu maitinimu pusiau tirštu maistu. Papildomam maitinimui priskiriamas ir įvairių skysčių įtraukimas į kasdienį kūdikio meniu. Papildomu maistu laikomi bet kokie maisto produktai ar skysčiai (išskyrus motinos pieną), kurie turi maistinę vertę. Papildomas kūdikio maistas gali būti specialiai jam paruoštas, arba būti bendro šeimos maisto dalis.

Papildomas kūdikio maitinimas prasideda įvairiai. Tai priklauso nuo augančio kūdikio poreikių. Vieni kūdikiai auga greičiau, kiti lėčiau, todėl ir papildomas kūdikio maitinimas prasideda nuo įvairaus amžiaus. Statistiškai nustatyta, kad papildomą maitinimą geriausia pradėti kūdikiui sulaukus 4-4,5 mėnesių.

Papildomas kūdikio maitinimas yra svarbus procesas kūdikio organizmui. Įvairesnį maistą kūdikis turėtų gauti tik tada, kai jis yra tam pasiruošęs, tai yra, geba nuryti, suvirškinti duodamą maistą. Papildomas kūdikio maitinimas negali prasidėti staiga. Tai laipsniškas procesas, kuriam reikia nemažai laiko. Kūdikis prie papildomo maisto pratinamas pamažu. Pusiau tirštas maistas duodamas labai mažomis porcijomis, vos po kelis šaukštelius. Tas pats galioja ir gėrimams. Tam, kad vaikelio organizmas tinkamai sureaguotų į naujus skonius reikėtų nepadauginti nei duodamo maisto nei gėrimų. Palaipsniui, kai yra aišku, ką kūdikio organizmas toleruoja ir priima — porcijas galima padidinti ir paįvairinti. Svarbiausia, kad maistas visada būtų šviežias ir sveikas.

Kūdikiai, kurie yra maitinami įvairiu maistu, palyginti su tais, kuriems duodami vienarūšiai patiekalai, pasižymi geresniu apetitu. Svarbu, kad kūdikiams, kurie tik žindomi, nauji maisto produktai pradiniu papildomo maitinimo laikotarpiu būtų duodami pakartotinai, laikantis tam tikro grafiko. Pakartotinas maitinimas tuo pačiu maistu reikalingas tam, kad susiformuotų įprotis valgyti sveiką maistą ir tai daryti konkrečiu metu.

Motyvacija ir šios srities lektoriai

motyvacijaŠiuo metu organizuojate renginį, kuriame taip pat savo vartotojams ruošiatės pristatyti ir motyvacinius seminarus bei paskaitas? Tuomet turite labai svarbią užduotį – rasti lektorių, kuris gali būti tikras motyvacijos specialistas.

Kodėl rasti profesionalų motyvacijos specialistą yra taip svarbu?

Jei norite, kad jūsų renginio dalyviai liktų patenkinti, negalite sau leisti samdyti patirties neturintį lektorių. Nėra ko abejoti, kad šiuolaikinėje rinkoje rasite labai daug motyvacines paskaitas vedančių lektorių, tačiau nemenka jų dalis neatitinka aukščiausių reikalavimų. Trumpiau tariant, ne kiekvienas yra patyręs ir galintis motyvuoti žmones. Todėl prieš pasirinkdami vieną ar kitą šių paslaugų teikėją, būtinai peržiūrėkite bent keletą jo seminarų.

Saugokitės netikrų motyvacines paskaitas vedančių lektorių

Ne kiekvienas lektorius gali vesti motyvacines paskaitas. Galbūt vienas bus puikus verslo srities specialistas, o tuo tarpu kitam labiau seksis kalbėti apie sveiką gyvenseną. Tačiau jei norite, kad vedamose paskaitose būtų aiškiai išreikšta tvirta motyvacija, turite rinktis tik labai patyrusį šios srities specialistą. Priešingu atveju rizikuotumėte susidurti su dideliais rūpesčiais, kurie lemtų neigiamą jūsų renginio dalyvių patirtį.

Pasitelkite internetą

Labai svarbu, kad ieškodami motyvacijos specialistų, pasitelktumėte internetą. Jei internete nerasite jokios informacijos apie vieną ar kitą iš pažįstamų žmonių girdėtą lektorių, vargu ar tai tikrai geras specialistas. Kiekvienas patyręs ir daug pasiekęs lektorius visuomet savo potencialiems klientams suteikia galimybę apie teikiamas paslaugas sužinoti internetu.

Motyvacija nelygi motyvacijai

Taip, tai labai skambus žodis, kuriuo šiandien „mėtosi“ daugelis žmonių. Tačiau motyvacinės kalbos turi motyvuoti – tikrąja šio žodžio prasme. Nepakanka tik kalbėti vadovaujantis pagrindiniais motyvaciniais principais. Kiekvienas lektorius turi mokėti sudominti ir uždegti žmonėse viltį, kad jie gali pasiekti kur kas daugiau. Todėl motyvuojantis žmogus privalo turėti išskirtinių sugebėjimų, padedančių įkvėpti, pralinksminti ir suteikti daug teigiamų emocijų.

Žinoma, nemanykite, kad profesionalų lektorių rasite vos per keletą akimirkų. Jei norite, kad jūsų organizuojamo renginio dalyviai nenusiviltų, pasistenkite skirti kuo daugiau laiko ir dėmesio – tuomet galėsite būti visiškai tikri dėl savo pasirinkimo.

Senovinis dantų protezavimas ir kitos odontologijos įdomybės

dantu protezavimasOdontologija – rimtas, racionalus ir daugybės žinių bei praktikos reikalaujantis medicinos mokslas. Arba bent kelios pastarosios kartos taip mano. Daugiau ar mažiau, bet burnos higiena rūpėjo žmogui jau daugiau nei prieš 5 tūkstantmečius – pirmieji rašytiniai šaltiniai apie tai randami dar senovės Šumere bei Egipte. Nors tiek dantų priežiūros, tiek gydymo ypatumai gerokai skyrėsi, dantų skausmas visuomet buvo vienodai nemalonus ir jo atsikratyti vengta įvairiais būdais. Šiek tiek pakeliaukime po stomatologijos istoriją ir susipažinkime su įdomiais faktais.

  • Dantų gedimas nėra toks paprastas procesas – nesimato nei kas, nei kaip veikia, o štai jau reikia taisyti skylę. Iki pat XIV amžiaus pradžios buvo tikėta dar Šumere iškelta hipoteze apie dantų kirminus, Na, taip, įrodyti gal ir nėra kaip, bet skylės juk pačios neatsiranda? Tik po 1300-ųjų Prancūzijoje pateikta kita priežastis – dantų ėduonis.
  • Viduramžiai tamsiaisiais amžiais vadinami ne be reikalo, odontologijos srityje didelių postūmių nebuvo. Dantu protezavimas buvo atliekamas naudojant įvairių gyvūnų – pradedant šunimis, baigiant jaučiais – kaulus, o neretai didikai, praradę vieną ar daugiau dantų ir susiduriantys su problemomis nesibodėdavo protezų gamintis ir iš žmonių dantų. Kramtymo funkcijos būdavo atkuriamos, o apie moralę ar blogą toną tokiu atveju niekas nesusimąstydavo.
  • Dantų pasta – pakankamai naujas išradimas, paplitęs tik kiek daugiau nei prieš šimtmetį. Iki tol žmonės dantis valėsi kreida, medžio anglimi, pelenais, citrinų sultimis, tabako mikstūromis ar net medumi. Ypač keistas paprotys buvo nusistovėjęs Romos imperijoje. Čia dantų valymui, balinimui ir šiaip burnos higienai palaikyti buvo naudojamas žmogaus šlapimas. Savas romėnams dėl kažkokių priežasčių neįtiko, tad ši medžiaga specialiai buvo importuojama iš Portugalijos. Keisčiausia, jog dėl šlapime esančios didelės amoniako koncentracijos toks dantų priežiūros būdas buvo išties veiksmingas.
  • Jei dėl gedimų kaltos paslaptingos kirmėlės, tai ir taisymas turėtų būti ne mažiau kontraversiškas. Kinijoje manyta, kad skaudantį dantį gali išgelbėti malda. Bet ne šiaip sukalbėta, o užrašyta ant pergamento ir apvyniota aplink dantį. Deja, daugelis tokių gydymo seansų baigdavosi danties rovimu. Actekai tuo tarpu skyles dantyse užtaisydavo metalinėmis plombomis. Atrodo pakankamai modernu? Nesiginčysime. Bet prieš plombuodami dantį jie dar ir žmogaus plaukų nuoviru praskalaudavo.

Manau kiekvienas iš mūsų šį vakarą dantis išsivalys šiek tiek uoliau. Dantų pasta – kur kas geriau nei portugalų importas.